žmonės žmonės ką padarėt žmonės žmonės ech žmonės kur jūsų grožio supratimas? Kur jūsų dvasios patepimas ? Žmonės eikit pas Normantą - tai tikras žmogus-jis žino:)
Mielas tas skardinimas:) Paprašysiu vieną dieną ir man stogą apskardinti:) Atrodai toks neklaužada, "atsipūtęs"... Žaidi? Spjaudai pienes nuo stogo:) Į mėgstamiausius:)
brač, DJ, nepagailėsiu gražių žodelių. Mažne visi kiti rašykų "poetai" - prieš tamstą tik apsišaukėliai. Beje, jie patys sau "poetų" etiketes ir lipina, o pačiam to nereikia daryt - talentas juodu ant balto.
Ogi žinai, kodėl? Pirmiausia prisipažinsiu, kad mano požiūris į poeziją ribotas, beveik archainis, tradicinis. Kai kurie nesuklystų pasakę, kad aš jos net nemėgstu... Štai nesuprantu tokių kliedesių, kaip "Trivirvis aukštielninkas kaizeris smaigsto gegužės mėnesio kepurę ant ašies susisukdamas". Jo, tatai mano sąmonės srautas, iš emsės suvokiamas tik man vienam, o Jums, mieli skaitovai, - teleidžiu interpretuoti kiek tinkamiems.
Ir visi mūsų post-postmodernūs poetai - tokie. Rašydami jie rūpinasi tik SAVIMI ir savo kančia, o ne SKAITYTOJU. "Išklausykit mane", - klykia jie.
O pats - kitoks. Išlaikai braižą ir parodai lyrinio aš išgyvenimą per kažkokį KONKRETŲ įvaizdį, pavyzdžiui, "pienas-stogas-nervas". Kas apskritai žavu, kad išlaikai eilėraščio formą, NET nesibodi stilistinių figūrų, štai, pvz., žavingas chiazmas:
Pieną sugižina
Sugižina pieną.
Tai ką, pagarba ir metas mėgstamiausiuosna. :)
dėdė stogus skardindavo, garbės žodis, sėdėdavau žolyne ir pienių-serbentų vainikus pindavau. Dievuliau, kaip gražu būdavo, bet čia dar gražiau parašyta.