Beveik pagal Darviną

Nemoku iš savęs išmesti šlamšto,
Kuris per šitiek metų su manim suaugo,
Apnešdamas net širdį - sakramentą  šventą, 
Net  smegenis
Per kur ateina būti
Priešai ir draugai.

Per šitiek  metų
Net savęs jau nepažįstu.
Grįžtu atgal pas pramotę beždžionę.
Į medį nelipu,
Bet lazdą rankoje laikau -
Kadaise ji išmokė būti žmogumi,
Dabar gi padeda sugrįžti atgalio.
Bet nedrąsu.
Kai toks  esu
Net ir beždžionei nejauku
Matyti kūrinį
Sukurta jos, darbuojantis lazda...