Paskenduoliai

lis ilgai ir ilgai- tavo siela maža valtele
vieną dieną išplauks  jūra virtusia dykra.
ir lyg paukščių pulkai ant vandens tūps naktis, o tada -,
o tada imsi skęsti, nujausdamas - tikra
buvo irklai, įrėžę pūsles delnuose tarsi rievės;
tai ne akmenys matės, o mėnuo, įbridęs
plovės burną, akis ir rankas tavo dievas
ir žydėjo vanduo nuo mažų cefeidžių*.
tik dabar jau vėlu prisiminti, nes viskas
ką matai - kaip kažkas tavo kojom,
drabužius išsidžiaustęs ant spindinčio disko,
tau pamojęs išeina į kitą rytojų.


*Cefeidės - pulsuojančių žvaigždžių rūšis