Už lango jau gęsta
vėlyvių violetas
ir žvarbos susukti siluetai
ištirpsta tamsoj.
Ilgesio kilpą suvijusios
gluosnių šakos
švytruoja,
braižos į stiklą neramios.
Tai tavo vėlė
Ilgių vakarą tylų
mane aplankyti panoro,
pasėdėt prie puodelio kavos?
Nesibelsk,
šis ruduo be tavęs.
---------------------
Ruduo jau be mūsų