[***]

Ant Juodžio karčių įsitaiso naktys -
patvoriuose prikrinta šerkšno blakių, 
o skaidrų vandenį sudrumsčia ratuos
sutūpę Grįžulai – gašlus mėnulis teka.

Ant delno linijų randu kiaurymę laiko
ir pažvelgiu į ją - ten dūzgia spiečiai -
žvaigždelių netikrų, kur vabalėlių skėčiai
išraižo drožtuku rievėm kamieną šviesų.

Išgelsta drobės nuo vaiskumo – gėda,
kad praveriu duris į baltą ryto pūgą -
po ašarikauliais skaidrus vanduo subėga -
bedugnę akimis įsižiūrėjęs miega[s]...