Sinuhė egiptietis

Mika Waltari savo romanui „Sinuhė egiptietis“ rengėsi dešimt metų – studijavo ir vertė istorinius veikalus apie senovės Egipto bei gretimų kraštų istoriją, senovės Egipto mediciną, nes pagrindiniu knygos herojumi pasirinko karališkąjį faraono rūmų gydytoją. Ir ne be reikalo rašytojas paaukojo daug gražaus laiko savajam romanui – dabar milijonai žmonių visame pasaulyje godžiai ryte ryja knygą apie amžinai jauną nerūpestingą egiptietį, nepabijoję iš pažiūros dideliu puslapių skaičiumi pasižyminčios knygos. Sinuhė pavergia širdis nuo pat pirmųjų puslapių savo naivumu, nepatyrimu ir patiklumu. Rašytojas mums atidaro langą, pro kurį iš aukštai matome puikiuosius senovės Egipto miestus, besirangantį Nilą ir patys jaučiamės lyg nukakę daugiau nei 3000 metų atgal. Nuolat tvyro toji atmosfera, skaitant gali jausti karštą smėlį po kojomis ar gaivų, nuo gyvybės upės atkeliavusį vėjelį. Gausu apgalvotų detalių, kuriančių sukrečiantį autentiškumo įspūdį.

Veiksmas vyksta 1390-1335 m. pr. Kr., jame perteikiamas tuo metu valdžiusio Amenchotepo IV gyvenimas, vėliau pasivadinusio Echnatonu dėl savo vienintelio dievo Atono. Prasideda didelės reformos: iš paminklų ištrinami senųjų dievų vardai, nugriaunamos jų statulos ir šventyklos. Kyla visuotinis valstiečių nepasitenkinimas, peraugęs į nepaklusnumą ir įstatymų pažeidinėjimą. O tuo tarpu Senmučio ir Kipos sūnus Sinuhė atlieka nemaža vaidmenų neramioje Egipto žemėje: nuo niekingo numirėlių balzamuotojo iki vyriausių žynių sąjungininko ir faraono asmeninio gydytojo. Knygoje sutinkama daug žinomų istorinių asmenybių: vienas žymiausių Egipto faraonų, sukrėtęs istorijos pasaulį savo reformomis ir jo gražuolė žmona Nefertitė, kurios vardas liudija – „gražiausioji atėjo“, josios tėvas, garsus žynys Ejė, žymusis karys Horemhebas, iškilęs iki Egipto valdovų bei kitos asmenybės, kurių vardus, kad ir pirmąkart išgirdę, ilgam prisiminsite.

Siužetas nuolat kintantis ir nenusistovintis vietoje. Žiū, Sinuhė ilsisi savo lūšnoje vargšų kvartale Memfyje, o čia jau bičiuliaujasi su Babilono žyniais ir karaliais. Vėl grįžimas į savo paprastus namus Egipto žemėje, vėl kelionės po Siriją, kitus Egipto miestus, Kretą, ir viešnagės didžiųjų valdovų asmeniniuose dvaruose. Sinuhės apsilankymai nelieka be pėdsakų: vienoj šaly jį garbina ir aukština už išgelbėtas gyvybes, kitur jis prakeikiamas. Ir taip likimas jį pasiunčia net į Kretos salą, kur tenka atsidurti pačiam Knoso rūmų labirinte.

Galiausiai didysis Ozyris pasuka Sinuhės likimo laivo vairą ir jis ištremiamas iš Memfio. Čia jo sena širdis gauna progą pailsėti, kol egiptietis atlieka savo paskutinį svarbų darbą: visą gyvenimo istoriją papasakoja žmogui, po daugiau nei 3000 m. ją atpasakojusiam ant popieriaus lapų.