Apie:
Sigrida Undset (Sigrid Undset) gimė 1882 metais gegužės 20 dieną Kalundborge, Danijoje, archeologo Ingvaldo Martino Undseto (Ingvald Martin Undset) ir jo danės žmonos Anės Karlotės Gyt (Anne Charlotte Gyth) šeimoje. 1884 metais šeima persikelia į Norvegiją ir apsigyvena Kristianijoje (dabartiniame Osle). 1890 m. Sigrida pradeda lankyti Ragnos Nilsen mokyklos trečią klasę. Mokykloje mergaitei sekasi, ji kuria eiles, piešia ir svajoja tapti dailininke. 1893 m. miršta tėvas, ir šeima ima skursti. 1897 m. baigusi mokyklą, Sigrida įstoja į aukštesniąją prekybos mokyklą, popietinį skyrių. Mokosi prastai, todėl 1899 m. ją baigusi sunkiai gauna darbą vienoje kontoroje. Ji pradeda rašyti romaną, vaizduojantį XIV a. ir pasakojantį apie dviejų žmonių meilę. Istorija lieka rankraštyje, nes Kopenhagos Gyldendalio leidyklos šefas ją atmeta. Tačiau 1904 m. Sigridos Undset, pasirašiusios Huldos Garborg slapyvardžiu, straipsnis moterų klausimu išspausdintas laikraštyje Aftenposten.
Nepalankiai įvertintas ir antrasis jos romanas Ponia Marta Uli, bet, padedant rašytojui Gunarui Heibergui, jis vis dėlto išleidžiamas. Debiutas pastebimas kritikos ir susilaukia sėkmės. 1908 m. Sigrida Undset išleidžia pirmąjį novelių rinkinį Laimingas amžius, o 1909 m., metusi įgrisusį darbą kontoroje, išleidžia knygą viduramžių tematika Pasakojimai apie Vigą Ljotą ir Vigdis ir, gavusi Henrichseno Legato stipendiją, keliauja į Daniją, vėliau aplanko Vokietiją, Romą, Paryžių. Romoje susipažįsta su dailininku Andersu Kastusu Svarstadu ir 1912 m. už jo išteka. Sūnus Andersas Kastusas gimsta 1913 m., dukra Maren Karlotė (Charlotte) – 1915m., o Hansas Benediktas – 1917 m. Ji taip pat globoja Svarstado tris pirmosios santuokos vaikus. Tuo metu Sigrida baigia romaną Jenny (1911 m.), novelių rinkinį Nelaimingi likimai (1912 m.), romaną Pavasaris (1914 m.), istorinės tematikos romaną Pasakojimai apie karalių Arturą ir apskritojo stalo riterius (1915 m.) ir Trolio veidrodžio šukė (1917 m.). Rašo daug straipsnių, gvildenančių moterų problemas. 1919 m. įsikuria Lilehameryje, tačiau 1924 m. išsiskiria su vyru ir tais pačiais metais pereina į katalikų tikėjimą. 1922 – 1924 m. S.Undset sukuria vieną reikšmingiausių savo romanų – trilogiją Kristina, Lavranso duktė.
1925 m. savo pirmojo romano pagrindu išleidžia viduramžių Norvegiją vaizduojantį kūrinį Ulavas, Auduno sūnus iš Hestvikeno, o 1927 m. – jo tęsinį - Ulavas, Auduno sūnus, ir jo vaikai. 1928 m. už istorinės tematikos kūrinius Sigrida Undset gauna Nobelio premiją. Daug keliauja, intensyviai rašo. 1930 m. pasirodo romanas Liepsnojantis krūmas, 1932 - Ida Elisabetė, 1936 m. - Ištikima žmona, 1939 m. – Ponia Dorotėja, paskelbia spaudoje daug straipsnių ir esė moterų ir religijos klausimais. 1940 m. vokiečiams okupuojant Norvegiją, rašytoja pasitraukia į Švediją. Iš ten – per Rusiją ir Japoniją – pasiekia Ameriką, kur išbūna ligi karo pabaigos. Išleidžia atsiminimus Sugrįžimas į ateitį (anglų kalba - 1942 m., norvegiškai – 1945 m.) ir Laimingos dienos Norvegijoje (1942 m., 1947 m.), bendradarbiauja spaudoje. 1945 m. liepos pabaigoje grįžta į Norvegiją. Vėl imasi kūrybinio darbo, išverčia dalį savo darbų anglų kalba į norvegų kalbą, paskelbia keletą naujų straipsnių, parašo knygą Kotryna Senietė. 1948 m. dar kartą nuvyksta į Daniją ir 1949 m. birželio 10 d. miršta savo namuose Lilehameryje.
Žymiausios rašytojos knygos:
Fru Marta Oulie, 1907 (Ponia Marta Uli)
I Grålysning, 1908 (pjesė/drama)
Den Lykkelike Alder, 1908 (Laimingas Amžius)
Fortællingen om Viga-Ljot og Vigdis, 1909 (Pasakojimai apie Vigą Ljotą ir Vigdis)
Ungdom, 1910 (pjesė/drama)
Jenny, 1911
Våren, 1914 (Pavasaris)
Fortællinger om Kong Arthur og Ridderne av der Runde Bord, 1915 (Pasakojimai apie Karalių Arturą ir Apvaliojo Stalo Riterius)
Splinten av Troldspeilet, 1917 (Trolio Veidrodžio šukė)
Tre Søstre, 1917 (Trys Seserys)
Et Kvindesynkspunkt, 1919
Kristin Lavransdotter, 1920-22 (Kristina, Lavranso duktė. Trilogija. Filmas 1996, rež. Liv Ullman, vaidina: Elisabeth Matheson, Bjørn Skagestad, Sverre Anker Ousdal, Ruth Tellefsen)
Olav Audunssøn i Hestviken, 1924 (Ulavas. Auduno sūnus, iš Hestvikeno). Olav Audunssøn og hans børn, 1927 (Ulavas, Auduno sūnus, ir jo vaikai)
Sankt Halvards Liv, Død og Jertegn, 1925
Katholsk Propaganda, 1927
Gymnadenia, 1929 (Laukinis Sodas)
Den Braendende Busk, 1930 (Liepsnojantis Krūmas)
Hellig Olav, Norges Konge, 1930 (Heligas Ulavas, Norvegijos Karalius)
Sigurd og Hans Tapre Venner, 1931 (Sigurdas ir jo Drąsieji Draugai)
Ida Elisabeth, 1932 (Ida Elisabetė)
Etapper: Ny Række, 1933
Norske Helgner, 1934
Elleve År, 1934 (Vienuolika Metų)
Den Trofaste Hustru, 1936 (Ištikima Žmona)
Selvportretter og Landskapsbilleder, 1938 (Autoportretai ir Peizažai)
Madame Dorothea, 1939 (Madam Dorotėja)
Tilbake til Fremtiden, 1942 (Sugrįžimas į Ateitį)
Lykkelige Dager , 1947 (Laimingos dienos Norvegijoje)
Romaner og Fortællinger fra Nutiden, 1949 (10 tomų)
Middelalderromaner, 1949 (10 tomų)
Catrina av Siena, 1951 (Kortyna Sėnietė)
Bibliografija:
Vertimai į lietuvių kalbą:
Kristina : romanas / Sigrida Undset ; vertė J. Žagrakalys. - Zarasai : [s.n.], 1934-1935. - 9 kn.
Kristina Lauranso duktė / Sigrida Unset ; vertė R. Jablonskytė-Rimantienė. - [Vilnius] : Valst. grož. lit. l-kla, [1960]. - 3 kn. [kitas leidimas - 1995 m.]
Ulavas, Auduno sūnus, iš Hestvikeno : romanas / Sigrid Undset ; iš norvegų kalbos vertė Danutė Krištopaitė. - Vilnius : Alma littera, 1998 (Kaunas : Spindulys). - 584 p.
Nuorodos:
Biografija:
http://odin.dep.no/odin/engelsk/norway/history/032005-990482/index-dok000-b-n-a.html
Informacija apie Sigridą Undset Nobelio premijos tinklalapyje:
http://www.nobel.se/literature/laureates/1928/undset-autobio.html
Sigridos Undset namai-muziejus:
http://www.undset.no
Straipsniai apie Sigridą Undset Norvegijos spaudoje:
http://www.aftenposten.no/alex/litterat/forfatte/undsetsi.htm
