Švedų rašytoja novelistė Selma Lagerlöf (Selma Ottiliana Lovisa Lagerlöf) gimė 1858 m. lapkričio 20 d. Morbacka dvare, Švedijoje. Ji buvo penktasis leitenanto E. Gustafo ir E. L. Wallroth malūninko dukros vaikas. Selmos brolis - žymusis švedų gydytojas, pastorius Danielis Lagerlöfas. Gimus Selmai išpranašauta, kad ji visą gyvenimą kentės nuo fizinės negalios, liks netekėjusi, bet daug pasieks.

Didelė ir turtinga namų biblioteka lėmė ankstyvą rašytojos pasirinkimą. Dėl silpnos sveikatos Selma pradėjo mokytis namuose, kur ją mokė mama su močiute.

Selma Lagerlöf gimė su įgimta klubo trauma. 1862 m. vasarą ją ištiko staigus abiejų kojų paralyžius. Po kurio laiko liga trumpam pasitraukė, tačiau Selma nebuvo tokia judri, kaip kiti vaikai. Būdama keturiolikos su tėvu kurį laiką praleido Stokholme, kur gydėsi kineziterapijos ligoninėje. Apie kelionę į sostinę ir ten vykstančius įvykius parašė atsiminimus.

1885 m. savarankiškai besimokydama S. Lagerlöf baigė mokytojų seminariją Stokholme. Sveikatai pagerėjus dirbo švedų kalbos mokytoja Landskronoje, kur gavo garbės mokytojos vardą.

Jaunystėje rašė daugiausiai patriotinę poeziją, vaizdelius, apsakymus, juos publikuodavo laikraščiuose. 1888 m. palikusi darbovietę atsidėjo vien literatūrai.

Nors Lagerlöf visada buvo susijusi su Morbacka, daug metų gyveno Falune, sesers Gerdos namuose, ten parašė pačius geriausius savo kūrinius. Kai Morbakos dvaras paskendo skolose, Selma nieko negalėjo padaryti.

1890 m. švedų laikraštis „Idun“ paskelbė romano konkursą, kurį laimėjo S. Lagerlöf.

1891 m. išėjo debiutinis S. Lagerlöf romanas „Sakmė apie Gestą Berlingą“. „Sakmė apie Gestą Berlingą“ viena didžiausių švedų literatūros klasikos šedevrų - turtinga ir fantastiška istorija apie kavaleristus ir gyvenimą Vermlande XIX a., tačiau knyga sulaukė ir prieštaringo kritikų įvertinimo. 1900 m. išleista knyga vaikams „Nilso Holgersono nuostabi kelionė po Švediją“. Knyga apie Nilso keliones remiasi pačios Selmos vaikystės prisiminimais, tėvų papasakotomis pasakomis, Varmlando sakmėmis.

Selma Lagerlöf - pirmoji moteris, kuriai Švedijos akademija 1904 m. skyrė aukso medalį.

Ankstesniais metais S. Lagerlöf buvo nominuota Nobelio literatūros premijai net keturis kartus, tačiau jos kandidatūrai nuolat prieštaravo tuometinis akademijos sekretorius Karlas Davidas af Wirsénas, tačiau jis pamatė, kad nieko negali pakeisti, nes 1908 m. už S. Lagerlöf kandidatūrą nubalsavo daugiausiai akademijos narių.

1909 m. Selma Lagerlöf buvo apdovanota Nobelio literatūros premija. Akademijos nuomone apdovanota „dėl kilnaus idealumo savo kūriniuose, turtingos vaizduotės ir pristatymo skaitytojui, už poetišką prozą“.

Ji buvo ir pirmoji vienintelė moteris Švedijos akademijoje, viena iš Karališkosios mokslo draugijos Geteborge narė.

Gavusi ženklią premiją S. Lagerlöf išpirko tėvo dvarą, o likusius pinigus paaukojo prieglaudai.

1940 m. kovo 7 d., S. Lagerlöf pasijuto blogai ir visą savaitę be sąmonės gulėjo lovoje. Kovo 16 d., 81 metų rašytoja mirė nuo smegenų kraujavimo ir plaučių uždegimo. Šį faktą per radiją pranešė žurnalistas Svenas Jeringas.Velykų išvakarėse rašytoja buvo palaidota Östra Ämtervik mieste.

1991–2016 m. Selmos Lagerlöf atvaizdas puošė Švedijos dvidešimties kronų banknotą.

Falunos mieste yra Selmos Lagerlöf biblioteka ir jos darbo kambarys su išlikusiu beveik visu autentišku inventoriumi.

Marbakos dvaras išliko iki mūsų. S. Lagerlöf testamentu jos gimtasis namas virto memorialiniu muziejumi. Muziejus siūlo įvairias ekskursijas po rašytojos gimtąjį miestą. Išlikęs ir senasis ūkis, kuriame S. Lagerlöf kažkada ūkininkavo.

2022 m. sukurtas dokumentinis serialas „Selma Lagerlöf“.

Selmos Lagerlöf sukurtų personažų įamžinimas yra praktiškai amžinas, nes beveik visuose Švedijos miestuose ir didesniuose kaimuose gausu Nilso ir žąsino atvaizdų, figūrėlių, paminklų.

Bibliografija:

Vertimai į lietuvių kalbą:

Apysakos apie Kristų (1926)

Dvasios ir žmonės (apysakos, 1929)

Kristaus rožės legenda ir kiti pasakojimai (1929)

Peteris Nordas (apysaka, 1930)

Mažojo Nilso kelionė su laukinėmis žąsimis (1931)

Padavimas apie Göstą Berlingą (1931)

Kapų lelija (1933)

Mergaitė iš Stormyro vienkiemio (novelė, 1937)

Portugalijos karalius (romanas, 1958 ir 2001)

Liljekrūnos namai (romanas, 1993)