Nuo lijundrų prakiūrant padangėms, tu išmeti skėtį,
teliūškuodama nuogirdas lietvamzdžių fugos B-moll.
Jos aidai liečia lūpas, šios, paliestos ima tviskėti –
į parankę įsitveria laimė ir vedasi tol,
kol gerokai nuklydus įklimpsi į sapną Bermudų.
Žmonės plaka liežuviais – Bermuduose esti klampu –
daug lėktuvų prasmego, pradingo laivų – gal ir mudu
susitiksime ten, nes dabar po lijundrom šlampu.