Galvės mūzos

Žinau vietelę, kur pernakt stebėti skustagalvės
lelijų pilnaties suplūsta minios fariziejų.
Kalbu apie pakrantę mūzų pripėduotos Galvės
ir didžią kunigaikščių būtį menantį muziejų.

Akiračiai čia eksponatai, nuo kurių apsąla
širdis, įsitempia vožtuvo audeklas  triburis.
Čia įkvėpimui lyg senjorui eina už vasalą
sekliai romantikos – juos magas vakaras užbūręs.

Gelmėj savęs rengiu kilniųjų riterių turnyrą
ir plunksna vandeny kasau galvūgalį įkastą
lyg būtų ten įstrigęs geluonis aikštingo uodo.

Jei nori, sėsk šalia, pasiklausyk, kaip mintys nyra.
Gal kada nors ir mus įšventins į poetų kastą.
Tuomet klausysimės, kaip Galvės mūzos atsiduoda.