Robotas ir Troškulys

Drabužėliais baltais prieš nematomus priešus,
Prieš atomines bombas ir švytinčias miestų akis
Plaukia antis į niekur, tarytum ją pieštų
Donatelo ranka
                      ir šiandien jau tikrai neprašvis,
Tad gali dar išgirsti kaip stogo kraštu bėga vilkas,
Ar užuost kaip iš popieriaus gimsta trispalviai nuodai,
Donatelo ranka piešia dangų, kuris pasitinka
Savo priešus taip pat kaip draugus,
                                                  tik šiek tiek per vėlai,
Tik šiek tiek per toli trečias krantas ir vėjų valstybė,
Kai ant bėgių pilkų gula gatvėse rastos monetos,
Ir cituojamas žodis, kuriuo tik cituojantis tiki,
Net jei visas gyvenimas tavo ir mano
                                                    seniausiai atspėtas.