Drugio efektas

Šaltom naktim jaučiu savy įsikuriant perkūną,
Ir žebenkštim, galandančiom nagus širdy, sergu.
Šuoliuoja aštriabriaunis skausmas žingine per kūną -
Kiekvienas šuolis lyg įtūžusi lemtis. Vargu,
Ar šiąnakt žvairos Kupidono akys žvelgia tiesiai
Į paniškas girias, kur paslėpta dviejų erčia.
Dviejų mėgėjų aktorių putotoj muilo pjesėj,
Kur jis - švelnumo nebylys, o ji - tiesiog kurčia.
Kaktoj prisirpę svarūs prakaito lašeliai žiba -
Tai jis išleidžia laisvėn sklęsti mėtinius drugius,
Ir angelai už lango jau nebekerta lažybų,
Kad meilė grįš, nes aktoriai išeina į rugius.