Miego skola

Dedikuosiu tau brailio eiles, jei labai panorėsi,
Kur prasideda teatras, pasibaigia dykumos... miestai -
Jie it antys apšalusioj upėj neranda sau vietos,
Kur pavargę pontonai ir kūnų nėra kur ištiesti.

Ir pasaulio klasta, tarsi kortų žymėtų namelis -
Jo alsavimuos senstančios damos, tik tu - juokdarys -
Kaip trečiasis asmuo išlinksnuoji laikus, kur vaikai neįgalūs,
Laikrodėliuose skuba rakint minutes ir duris.

Angelai laistytuvais virš miesto neišpila miego,
Tik nugraužusios laikraščio kampą pasenusios pelės,
Per virvytę nuo sūrio, atodūsiais mūsų nubėga,
Kur pasienio riba, kaip svirtis tingiai kilsteli šalį.

Tik kažkur rytuose dar dangaus nesuspėjo padegti
Fejerverkais ir paukščiais. Žiūrėk, visos žvaigždės užgęsta
Daug greičiau, negu plunksnos kotelis aprašantis naktį,
Daug greičiau, nei skola tavo miego pavirsta į rasą...