Ar tu jauti šiek tiek mirties
šioj valandoj, senų vaizdų lindynėj?
Kur vien tik užribiai ir ties
jų skardžiais mes beveik lediniai.
Ar tu jauti, kad per lengvai
ne tik ši valanda, o visas laikas
išslysta – nes nepagavai
ir sudegė – kažkoks degėsių tvaikas.
Gal tu jauti, kad nuostabu
visai kitur – tai lyg patyčia,
kad nesušylame tik mes abu,
o jei dar esam – tai netyčia.
Bet jeigu vis tik tu jauti
man ... Iš tikrųjų nesvarbu ką,
tu gyveni šiek tiek mirty
daug kartų lengvesnėj už pūką.