Jei gyvenčiau tik dieną, turbūt pailsėčiau,
Nes net dieviškam darbui reikėjo savaitės,
Nes per dieną gyvybės pamilti nespėčiau,
Kaip nespėja kopūstų baltukas apkvaitęs.
Jei gyvenčiau tik naktį, turbūt nemiegočiau,
Nes tik šmikis galėtų miegoti prieš mirtį,
Nes naktis per trumpa, kad velniams ją aukočiau,
Nes dar velniškai daug visko noriu patirti.
Gyvenu kiek ilgiau ir nemirčiau nė karto,
Kad suvokčiau, jog būt šioje žemėje - šventė.
Suprantu tiktai viena: gyventi neverta,
Jeigu nuolat galvoji, ar verta gyventi.