Vilioklė

Laukinio būdo ir neprijaukinta,
Tikriausiai aibės vyrų apsupty,
Parklupdžiusi ne vieną tartum deivė

tu mėgsti, kai be sustojimo kinta
šokėjai apie pirštą apsukti,
ir gatvėj mirkteli akim praeiviai.

Pavydžiu tau charakterio mustangų –
tokių laisvai klajojančių žirgų,
kurių net gudrūs piemenys negano,

kai šokių sūkury, nurimus tango,
nenoriu pripažinti, bet sergu
priklausomybe tau, viliokle mano.