Tarp nakties ir dienos

Sustabdyk, jei gali, tą nuostabų aušros intervalą,
Nes tik jis man neleidžia atskirt, ar aš gyvas, ar žuvęs.
Kai apyaušris traukia žvejoti ir įtempia valą,
Neužkibt negaliu, kaip negali išalkusios žuvys.

Tarp nakties ir dienos neapsakomai verta gyventi.
Tuo metu laimingesnis esu net už miegantį vaiką,
Nes užmigti nelemta trumpai išsiskleidžiančioj šventėj,
Kurioje išgyventos akimirkos aplenkia laiką.

Nesakyk, jei gali, kad rytai tik klastingos žabangos,
Ir kad veltui kasnakt nekantrauju, kol rytmetį švęsiu.
Gal tiesiog nepatyrei, kaip siela spiralėmis rangos –
Jeigu nori, tave tarp nakties ir dienos nusivesiu.