Apie žuvėdras

Ryto sąrėmius jausdamos klykia žuvėdrų patelės,
Ir, atrodo, kad klyksmas joms padeda skristi prieš vėją.
Mudu esam kvaili – kvailesni negu katės ir pelės.
Kilniai liekam be grobio kiekvienas savaip pralaimėję.

Pasimatymas tiek malonus, kiek praturtina dvasią.
Kai žvelgiu į tave, triumfo jauduliu pildosi skrynios.
Susitinkam ieškoti, bet žinom viens kitą prarasią.
Taip paradinę žvilgesio trukmę praranda vitrinos.

Taip žvilgėdamos skrieja aukštai melancholijos ietys,
Debesų baltos plunksnos, vienatvės kirtaviečių skiedros.
Šiandien noriu į vandenį krist jo paviršiaus nelietęs
Ir tave nusinešti snape – panašiai kaip žuvėdros.