Liepą

Liepą laiko tiek daug, kad paremti galėtum                     
šimtą vėžlio senatvių žvaigždynu skylėtu,                       
dešimt sraigių gyvenimų žilstančiom smilgom.
Ir net žmones visus. Ir kas trečią poetą,
tą, kurs plunksną, į rūką įbridęs, suvilgo.

Liepą oro tiek daug, kad neverta kvėpuoti.
Taupo upės plaučius: stabdo posūkiais luotą.
Nekvėpuoja net skalbiančios moterys storos.
Ir sustingsta atodūsio pozoj vaizduotė.
Jei bučiuoja dar kas, tai kaip žuvys – tik orą.

Liepą žodžių tiek daug – girgžda šiendūsiais klėty                   
dienos suvežtos, naktys padžiautos, mylėtos.                       
Ką skaičiuoja porom mėnuo tas išsišiepęs?
Padalinom save. Tik ar bus kam sudėti?
Šiandien visko tiek daug, o rytoj trūks man liepos.