Laukiant prie kasos

Prašau tavęs. Šiandieną nekalbėkim apie meilę.
Ją dangsto aibė verslo, nuomos ir prekybos kaukių.
Gyvenimas man panašus į parduotuvės eilę,
Kurioj užleidžiu vietą vyresniems ir tebelaukiu.

Gal aš naivus, bet pirkt ją man atrodo baisiai žema.
Neimčiau net, jei meilės bankas lizingu prekiautų.
Todėl kasnakt velkuosi senamadišką pižamą
Ir tyliai tūnau įsisupęs į viengungio kiautą.

Turiu simpatiją, bet jai to pasakyt nedrįstu.
Žinau. Išgirdus ką jaučiu, ji tik ranka numotų.
Todėl, kas vakarą, prieš miegą, pažvelgiu į Kristų.
Esu nereligingas, bet tikėti – mano moto.

Bijau dienos, kuomet prieisiu sumokėt į kasą.
Kuomet paliksiu šią savotišką pirkėjų eilę.
Bijau bus čekis tuščias – teks išleisti sielą basą.
Prašau tavęs. Šiandieną nekalbėkim apie meilę.