Mozaikinis

Surink mane iš šukių – noriu vėlei būt vazonas.
Pripiltas žemės, laistomas vandens iš tavo rankų.
Lai susijungia atskiros sodininkystės zonos,
Ir kaip anksčiau lai darbščios bitės mūsų sodą lanko.

Iš trupinių lipdyki – trokštu atsiverst ragaišiu,
Kuriuo dalijomės mažoj, tačiau bendroj virtuvėj.
Tvirtai nusprendžiau – be tavęs sekundžių nebegaišiu –
Beprasmiška vien laukt, kolei išseks vanduo gertuvėj.

Iš pjuvenų klijuoki – vėl geidžiu pavirst mediena,
Kurios keliautume sutartinai ištekint dviese.
Tad remkimės, kaip kad naktis atsiremia į dieną,
Iš tekintų balanų susikūrę ugnį šviesią.