rašyk.lt: Kūriniai / Irna Labokė / kaitros praraja

Blogas komentaras Rodyti?

2017-07-15 23:10

gunta

Hi hi, ...ir, kas čia per slėpynės?

Nėra tarp mūsų prarajos -
Labokė klykia, kad - (yra) kaitros (kada)

Prieš saulę (nužydėję žilos) pienių galvos
tvyksi
Vėjelis pūstels – ir lakios
Pūkai, lengviausiais parašiutais -
Jų plaukai
AUKŠTAI VIRŠ GATVĖS – kur Labokė
vidury jos pasislėpus
šauks: „žiūrėkite! Matykit! Apkabinus Jus ir jūsų kaitrią prarają ESU AŠ -
Nykstu!!!“

„O kas yra Labokė? Labusai, kas Eesti Vabariik?“ -
Gal kalbininkas koks tada, jai beklykiant, paklaus,

O gal ir nepaklaus...
...juk gali jau tada juk ir nebūt kalbininkų;
Kaip kalbos lietuvių;
Gal jau užmirštos;

O gal jau net nežinomos -
Kaip šiandien nėr žinioj nei KUR JIE? A nei Jų – beklausinėjančių Atlantų
KALBININKŲ 
-------------------

Laboke, jie kur - ar gatvės vidury
Ištirpo, ar už krūmo pasislėpę?...

Ir kas yra karališkas tas - AŠ
Kaip pavyzdžiui
Karalius žydų, Kristus, kur? - išnyko (meile, pasak biblijos, mus (mūsų prarajas) apkabinęs) ar dar karalius žydų KRISTUS, neišnyko?

________

Žinote kaip
Jei slepiesi ir visi žino, kad esi pasislėpęs, tai tu jau nebepasislėpęs, nes visi žino, kad slepiesi, tereikia surasti KUR?
Bet jei stovi gatvės viduryje - visi tave mato
Bet niekas nežino, kad tu slepiesi, jie visi, galvoja, kad mato tave; tada esi labai gerai pasislėpęs... ir niekam net į galvą neateina, kad jie mato ne tave 

vienas iš būdų pasislėpti -
daug kalbėti apie save. Sako Frydrichas Nyčė
tačiau kas yra žmogus?
Frydrichui Nyčei pradeda aiškėti, kai žmogų apleidžia jo talentas ( mat talentas yra viena iš slėptuvių, pasak NYČĖS;

Lygiai kaip ir aukštas postas – aukštos pareigos, ania?... kai jų žmogus netenka, nebegali pasislėpti už jų... kaip ir talento netekęs, proto netekęs, fizinės jėgos netekęs, jis nebegali už jų pasislėpti ir lieka jo esmė... (o talentas juk irgi slėptuvė.. bet ne jis...)
Ir tai kas lieka... netekus slėptuvės yra jis;

Galima pasislėpti ir gatvės viduryje, bet nepamiršk, kad yra ne tik žeme šliaužiančių, važiuojančiu, o ir virš gatvių skrendančių
Niu gi pavyzdžiui ČIURLIONIS 
Tapė Lietuvą „toliko tak“
O lėktuvų dar tada nebuvo.(kai jis ją tapė )
Pakui atsirado
Trys šimtai metų praėjo (jis jau palikęs laikinąjį savo fizinį kūną` buvo)
Paskui jau ir aš laikinąjame savo kūne įsikūnijusi kai gimiau, dar paaugau, pradėjau suvokti save kaip AŠ automatiškai skirti nuo savęs supantį pasaulį, vadinti jį JUO pasauliu, ir dar kiek pagyvenusi,
Pakilau lėktuvu, grįžinėjau į lietuvą, (iš svetur, kur buvau nuvažiavusi iš lietuvos, ne lėktuvu) ir va kai leidausi iš dangaus ant lietuvos žemės, jau debesis praėjau, ir va jau debesų nėr, matau žemę ir tik žiūūūūū,
Žiūūūū ir pagauna suvokimas švystelėjimo mirksniu, dievaži, gi nors ir pirmą kart, bet juk jau aš tai mačiau-žinau,
Žinau, mačiau – gi Kostukas, niu
Čiurlionis sakė... 

Laboke, virš gatvių ir ežerų- iš paukščio skrydžio, kylant lėktuvui, bet dar nepakilus aukščiau debesų, ČIURLIONIS Kostukas man sakė, kaip yra, tada pamačiau, tik kai sakė, per paveikslus tapytus, kol nepamačiau, nežinojau ką jis pasakoja; niu, o tada kai pamačiau, supratau, kad jau mačiau, gi Kostukas sakė, tikrai taip ir yra;

O lėktuvų dar tada (kai anas tapė) gi, nebuvo  laboke...

Virš takelių ir upelių lyg gatvelių, pakilusių, ania?... 

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-07-14 13:18