Valkatos naktis

Ir štai.
Nebematyti virš valkatų kelio
Globėjiškų dievo akių...

Amžinybę bučiavusios mintys
Dalgiais sukrito žolėn.
Skaudžiai perrėžus dangų,
Lyg žaizda, atsivėrė žvaigždė...

Tyliai prišliaužė užmirštas alkis,
Atsigniaužė dulkėta ranka,
Aštrūs dantys susmigo į duoną,
Sumirkytą rasos lašuose.

... Ir nebuvo pagundos pakilti.
Akys merkėsi, virto aklais šuliniais...
O rūkuos -  staugė vienišos laumės,
Nemylėtų mergelių balsais...

Tik šią naktį  - ramus, ir saulėtekio vertas,
Valkatos kūną perrėžė miegas.
Valkatėlės sapne  - senas klevas supa lapus...
Tiktai, kas tie sapneliai... Žiedelių - nebus.

Gegužio naktis.
Velniškai. Šaltas. Dangus...