Posėdžiaujant (pakeliui į pažadėtąjį vynuogyną)

Aplinkui slampinėja juodos giltinėtos mirtys.
Jų dalgiai tviska kruopščiai išgaląstais ašmenim.
Tačiau šiandieną nebijau mirties – esu apgirtęs.
Prisėsk, mergaite, gal išgersi vyno su manim?

Žinai, o tavo žvilgsnis daug stipresnis negu vynas.
Stipresnis nei gyvenimas, brandintas pamažu.
Prisėsk, tamstele, ir paporink apie vynuogynus,
Kur sirpsta amžinosios kekės dangišku grožiu.

Prisėsk, viešnele, leisk dar minutėlę atsipūsti.
Kai išgeriu, tampu jautrus – nenoriu apsibliaut.
Palauk. Prieš einant reikia nusipraust ir apsiskusti.
Po to, ištuštinę taures, galėsime keliaut.