I. [iš sudegusio miesto ]

bėganti keliu
mergaitė
dulkėtos jos
kojos ir
muselės
palei akis
paskui save
medgaliu
smėliuos
brėžia
liniją - nuo
gandralizdžio
iki namo
raudonu stogu
kad  n e p a k l y s t u m ė t

bėganti keliu
mergaitė
palaimingu
veidu
kietai
sugniaužus
pirštus į
kumštį

- mamyt,
po akmenėliu
sudžiūvusią
žuvelę radau
- mamyt, žiūrėk

klaupiuos
ant kelių
jau 9 kartą
mirdama

žmonės sako
po akmeniu
sausrą aptikę