Dalgiais vien tik dalgiais baltais
Išbraido tavo kantrybę ir pavargusią miglą
Dabar tu paženklintasis gali man meluot į akis
Į save įsileisti nerimą ir laukimą
Jako basbuvo me lagis
Jakob asbuvom elagis
Ir viskas iš šito chaoso sukurta
Tavo juodosios vėtros tavo moterys
Šiurkščiais apdarais tavo vėliavnešės
Skelbiančios nakties prasidėjimą
Gimdančios tamsą kad nieko nestigtų
Kad nepritrūktum drąsos ir kantrybės
Rakinti duris nors tiek metų neišdrysai
Nusivalyti rūdis nuo perdžiuvusių blakstienų
Jako basbuvo melagis
Jakobasbu vo melagis
O dabar aš parašysiu šią ugnelę negarsią
Šitą nuodėme klūpint sargyboje
Atrodo dar tiek apie ką yra ištylėti
Tiek kraityj dorybių tamsos ir mirčių
Bet išeini su visais pavasariais
Visais pavidalais
Kuriais tau lemta gesti