Dienos pagal Morzę

Dienos, tos dienos, jos trumpos lyg taškas;
Viena seka kitą atskirtos brūkšniais.
Rudenio matinės brūkšninės naktys
Itin nenoriai išskysta rytais...

Žiemos baltas fonas taškus kiek išryškina,
Jie spaudžiasi ten, kur norėtųs jiems būt.
Susitraukia laike, koncentruojas ir blyksteli
Tarpe brūkšnių – salvo, salute...

Kylanti saulė trumpina brūkšnį,
Suvaržo, sukausto, apriboja taškais...
Taškai geria šviesą, gurkšnis po gurkšnio,
Užkąsdami parskridusiais gandrais...

Vasaros taškas lyg snieguota viršūnė
Atrodo ryškus; o sugauk, jei gali...
Ištįsęs; toks, kokių beveik nebūna.
Nuo brūkšnio lig brūkšnio - ir šviesu, ir toli.