siuvinėjimas

pilni namai
adatėlių

tarsi tik siuvinėčiau
siuvinėčiau
siuvinėčiau

ir siuvinėsiu
siuvinėsiu
tau marškinius

ant kairės rankovės
išsiuvinėsiu savo pirštukus
kabinsis už švarko
niekaip neapsivilksi
nepatinki man su švarku
pernelyg turtingas atrodai

išsiuvinėsiu
ant dešinės rankos
širdį savo
tuk tuk tuk tuk
skaičiuos tavo laikrodžio sekundes
paskui įsimylės tą laikrodį
tą tiksėjimą
kartos "mūsų viduriai plaka vienu ritmu"
gal net plyš iš meilės
bus skylė tavo marškinių rankovėje

aplink sagutes apsiuvinėsiu
savo pėdas
aš juk ir taip
visada vaikštinėju ratais ir ratais
ratais ir ratais

aplink sagučių skyles
išsiuvinėsiu alkūnes
jos su skylėmis kažkaip dera

nugaroje
nieko įdomaus -
išsiuvinėsiu savo nugarą
man taip patinka
kai jos glaudžiasi
jaučiuosi
tokia priklausoma

aplink apykaklę -
tikriausiai dantis -
grauš kaklaraiščius
tie vaitodami plyš
o man nereikės sukti galvos
ką tau dovanoti -
kaklaraištį

ant pečių
antpečius išsiuvinėčiau
bet neturiu kompetencijos
anei atitinkamo laipsnio
teks tau pasitenkinti
mano delnais
kabės ten
nei šiokie nei tokie
bumbės šiurkščiai
ir spjaudys gyvenimo linijas

šonuose siuvinėsiu
akių vokus
nebijok
užsimerks
prieš svetimas moteris
šaltame ore
virpins blakstienas
tarsi mergaites sužvarbusias
ir truputį kutens

visa kita
nebetilps ant marškinių
o ir taip
marškiniai per margi bus
kaklaraiščio niekaip
vis tiek nepriderinsi