pikti žmonės

pikti žmonės gimsta su granito kaukėmis.
verkia per pusryčius,
paaugę per pusryčius žudo.
ir valgo tik priešus. pietums.
prieš veidrodį.
ir talžo sidabriniais dantimis, gobeleninėmis dantenomis aprėpdami pasitenkinimą savimi, simetriškais kąsniais padalindami sielas į atskiras valstybių teritorijas.
pikti žmonės
prieš gimdami kuria planą,
sulaukę pirmųjų brendimo požymių nusiperka žirkles.
ir kerpa. blakstienas, apsinešusias potėpiais, savo tabaku dvokiančias aureoles, savo šnabždesį.
kerpa
kerpa
ir kerpa,
kol užmiega.
kol lieka tik kavos tirščiai ir blakstienų tušu apverkti eskizai.
pikti žmonės miršta nuo tylos.
nuo šalto vandens,
nuo žiemos kvapo.
bet jie vistiek miršta.
ir jų suglebę sąnariai tyso pataluose, kol išdyla veidrodžiai.
monolitiniais laiptais pabyra sidabriniai dantys.
pikti žmonės visada rakina duris, nes niekada nieko nelaukia.