rakinamas

aš kaip tas,
kuriam klysti daugiau nebegalima,
kurio rankomis grįžta namo kaliniai,

kurio žvilgsnis palieka lengvą išganymą
ir nubraukia viską, kas buvo prieš tai.

rakinu tavo sapną, išjungiu akis,
čia nebus antro raundo,
čia viskas išspręsta.

užnuodytos strėlės tave pasivys
net jei vėl prasibrausi prie lango,
net jei vilkas iššiepęs dantis
tavo lovos kampe ne tavęs išsigąsta.

neprivaloma, bet jeigu nori - gali
uždaryti duris, pasimerkti gėlių.
juk prisimeni?

vakar sakė kad lis.

aš tave su lietum palieku.