---

*  *  *

atsikąsk laukinės obels
vaisiaus akys gėlėmis dil pražys

liūties nutrinkti mudviejų plaukai
tamsos įlomoje išsidraikę iš manė

paveikslo tavo baltumas
ten mes pusryčiavom obuolius iš rieškučių

gurkšnodami drungną lietaus arbatą
lūpomis vis pasisaldindami

jau įkaušę
bet dar ne meilužiai

iškalbios lūpos krituolės
žvaigždės – gėlėmis užmėtysiu

akimis užbučiuosiu dievulyte
kaip švelniai plonyčiai riešai žaidžia

pievos kraštais ištuštėjusiame gandralizdyje
žvilgsniai gervėmis susirgo

mintys su tyla persipynė
šulinio svirtimi atsliuogė

sapnas galuposmy smilgą kramto
ilgaskvernis paukštis balsą šermukšnyje

pragėręs klevų užuolaidomis apkamšiau
nakčiai

pilnatimi alsuojančias krūtis
pirštai gėlėmis dil pražydo

oi tai pražydo dil gėlėmis