** * **

*    *    *

nė šviesos tyloje
tik šiaurinė žvaigždė
įsisupus į nuskalbtą chalatą
plevėsuoja paukščių taku
į nakties pakraštį

nė garso tamsoje
tik vieniša moteris
įsispyrusi į nukleipusias šlepetes
šlepsi šaligatviu
į rudens pakraštį

nė ašaros
už horizonto linijos
tik du skarmaloti siluetai
nelytėtose kopose
šiapus rytmečio
nuauksinto
vandens
slenksčio

juokiasi
apie
nesusvajotą
gyvenimą