* * *
ties trečiaja akimi
apie tai išsiskleis baltas lotosas
tavo audiniu skarabėjumi ropoja laikas
bežadės dulkės gyvenimas
jei žvaigždė užges – akies apšviestas
apduję nuo kaljano dūmo
į sapno ramybę nugrimzdo
drumzlini nilo vandenys –
į nemuno žiotis
į tirštą birželio rūką
baltaskarės feliukos įsirėžusios
maždaug ties tirkšliais
ligi dugno ištuštinęs akimirką
egipto dievų palaimintas
išausiu tau čadrą
iš gležnos naktiryčio marlės
saldino citadelėje
stos jonvabalių laikas