...-...

*    *    *


kas yra ta kur iš ežero pareina lelijomis
nešina? -

tai virpanti mano tikrovė aš įtampa jos link ji mano
proga medus ir pienas po jos liežuviu po obelimi
pažadinau ją po obelimi

jos meilė darsyk pagimdė mane į sąmonės pasaulį
grąžino kai iš dykumos pareinu karšto smėlio
pilnomis akimis nesuvokiu: ar tai saulė

ją ar ji saulę puošia man savo meiles dovanoja seilių nektaru
burną nugirdo lyg širdis geidžią gaidą – sferų natą išgieda
ir mano regos teatre jos kūnas ir meilė aistros metamorfozėse išklysta

ragauju uodžiu liečiu esu

priklausomas nuo jos grožybių esu
tik kelias meilės link užkariautojas egoistas bei išdidus savęs teigimas
ji gi malonė mano nusižeminimas atsidavimas ir auka

guldau ją į akis savąsias į burną nunokusią
į saulėgražų pievą ir žolės byra nuo veidų
ir karštis nuo lūpų virpančių kas rytą

stulbstu išvysti garuojančią jos kūno apybraižą
ant peties ir klubo krentančių minčių žaismą
kokia bedugnė pilnatvė

apie ją ropoja boružės ir aš
priglundu prie nuogos jos

vienatvės
savąja