Patyliukais

Bumbt.
Kamuolys į asfaltą.
Kuoka per galvą.
Žemėn dunksteli kregždė,
atsitrenkusi į bendrabučio stiklą.   
Praeiviai nuo išmontuojamų pastatų
akis nuleidžia.
O pienas vis baiminasi
nugrimzti giliau,
nei kavos tirščiai.   

Noris
iškratyti  žmones 
iš parversto troleibuso.
Maišan. 
Palikti plyšelį nedidelį –
kad kvėpuotų.
Kad galėtų
užsiprenumeruoti
gyvenimą
dar mėnesiui ar pusmečiui.
Kad spėtų užkasti svajones –
kaip kačiukus, ką tik gimusius.   

Oras apsunkęs
nuo šieno kvapo,
lyg kietai prikimšta
pagalvė.
Karamelinių meduolių
pilna burna
sodinu klaustukus į žemę,
kad daržovės išaugtų. 
O medine tvorele
tipena skruzdėlytė,
patyliukais šypsodamasi.