giesmė pagal lijundrą
jei ilgiesi sarmatos – išeik
nuoga į rudenio lietų
prie žvaigždžių purvas nelimpa
ūkanos mainytų aistrą
į moteriškąsias regalijas
ilgainiui aistra parsivestų meilę
nustebtum pagirta moterie
tokia ir liktum –
išsiplėtusiais vyzdžiais
dangus pasrūtų ašaromis
jei žodžiai nenuskambėtų
pernelyg kvailai
liežuvis neaplenktų minties
ant šlapių lapų krūvos
seilėjant ritualinę lijundros giesmę
sėdinčiai kojos neslystų
slystų laikas
su kiekviena raukšle vis giliau
suvoktum melo naudą ir reikmę
jei ilgiesi sarmatos – išeik
nuoga į rudenio lietų
jei jame jausiesi sausa –
išgirsi muziką –
patį tyliausą meną