. . .

*    *    *


akvarelę išliejau
baltais rėmais:
kiaurą naktį

daužosi praviros durys
sproginėja akacijos vyšnios ir slyvos
puipsta alyvų išaukštėję pumpurai

rytais galvą ant apkerpėjusio akmens padėjus
drumsčiasi pojūčiai akyse
glūdi švarus vanduo

žvakes uždegu ant pianino
sode meilei įrodymų nereikia
globėjiškai apkabinu per pečius obelį

šakose šešėliai su saule slėpynių žaidžia
ir tokia tyla rodos girdėti
kaip kvėpuoja vyšnios

ir kažikas spengia
antrame plane: karkluose
kačiukams praregėjus

ant pirštų galų pratipena katė
su palėpe susipykus užpečkin kerėplinasi
įsitaiso pasirąžo: mur-r-r  - euforija

ir parašas

kuo gi ne dovana mylimajai
pavasario proga?