Amerika

Voldemaras Zacharka
        t r a k t o r a t a s                                                                                    (isterijos meno daraktorius)

TAI KAS GI PADOVANOJO PASAULIUI AMERIKĄ?
  Kartais tarp įvairiausių visuomenės sluoksnių ima ir iškyla šis opus klausimas. Kažkada buvo aišku: Ameriką
atrado Kolumbas. Deja, vėliau Turas Hejerdalas, prisigaminęs papirusinių geldų,, Ra” ir,, Ra II” (apie,, Ra I” iš-
girsite vėliau), pasistengė įrodyti, jog Amerikos atradimas priklauso vikingams. Gi dabar pasigirsta balsų, tvirti-
nančių, kad tai padaryti galėjo australiečiai. Tai kas gi atrado tą Ameriką? Čia pateikiamos trys naujausios  versi-
jos, atskleistos įvairiuose neatskleistuose šaltiniuose.
-1-
  Eilinį kartą, kai Kolumbas maukė vienoje niekuo nepagarsėjusių Ispanijos smuklių, prie jo prisišvartavo keis-
tų nepažįstamųjų duetas.,, Ar dar neatrodo, jog prisisiurbei aukščiau vaterlinijos? ” – neleistinai nemandagiai pa-
siteiravo jie Didžiojo atradėjo, aplaistančio savo būsimą žygdarbį. Kolumbas, kurio krūminius dantis jau visiškai
buvo apsėmęs alkoholis, išdidžiai pakėlė galvą iš mėsos salotų lėkštės, prasikrapštė bulvėmis, kiaušiniais bei dar
nežinia kuo aptinkuotas akis ir negailestingai užmaurojo:,, O kas per pingvinai jūs būsite? Ir kodėl tokie raudoni
kaip velniai? Ką, kraujospūdis nuo sprogalo sukilo ar mane pamatę į kelnes sau skubate prisikrauti? Tuojau pat
parodysiu, kaip paties Kolumbo negerbti, mėšliai. Ei, komanda! –linguolėlis mostelėjo į jūreivius. – Išpudruoki-
te tuos plunksnuočius, o kai taps baltesni, pažadinkite mane. Aš juos ištardysiu ir patvarkysiu”. Pasakė ir knepte-
lėjo nosimi atgal į mišrainę.
  Po kelių valandų ausyse spengiančio knarkimo ir pagaliau sugrįžus kažkiek blaivesniam mąstymui, Kolumbas
gerokai nustebo, išvydęs tuos pačius atvykėlius.,, Niekada ir nė už ką nepatikėčiau, jog sapnai taip realiai gali iš-
sipildyti, - nejuokais išsigando būsimasis didvyris. Pirmiausia į akis jam krito plunksnų prikamšytos ateivių gal-
vos, iššaukusios kai kurių netradicinių minčių.,, Visai atsilikau nuo gyvenimo.  Kad kalėjime,, gaidžius” verstų
kakariekoti, dar priimtina, bet kad gaidžio plunksnomis galvas prikamšytų?! To tai jau per daug”.  Kiek atgavęs
amą ir užsitraukęs iš nepažįstamųjų atimtų žolių prikimštą pypkę,  Kolumbas burbtelėjo, jo giliu įsitikinimu, nu-
skriaustiesiems:,, Kalbėkite”.,, Mes atvykome su ypatinga misija, - po vakarykščiai patirto šoko pradėjo dėstyti savo godas nuo pudros tapę
baltaveidžiais raudonodžiai. – Mūsų genties vadui – Stiklinei Akiai – iki gyvo kaulo įgryso tas monotoniškas ir
neįdomus gyvenimas be technikos progreso. Ilgai mąstęs, vieną tvankią popietę jis susikvietė mus ir taip prisakė:,, Nedelsdami čiupkite pačią moderniausią ir didžiausią  pirogą  (kol kas dar be vidaus degimo variklio)  ir  grėb-
liuokite Ispanijos link. Ten susiraskite mūsuose laukiamą Kolumbą ir pasiūlykite jam atrasti bei užkariauti Ame-
riką. Pasakykite, kad į kelionę būtinai pasiimtų veidrodėlių, niekučių iš paprasto metalo, o svarbiausiai–kiek tik
galima daugiau ugninio vandens. Po paraliais, kiek tūkstantmečių mes dar turėsime kamuotis nežinioje, nepara-
gavę europietiško kvaišalo?  Geriau prašmatni vergija nei šuniška laisvė! Hau, aš viską pasakiau! ”  Po šių vado
žodžių mes jau ir čia. Maldaujame nedelsti ir  Amerikon  plaukti  kuo greičiau, antraip ir mes, ir jūs rizikuojame
netekti skalpų. Tikėkimės, kompasą jūs jau turite išradę, o jei ne – kelią per marias parodysime pirštu”.,, Gerai, - iškart sutiko Kolumbas. – Juolab Amerikos atradėjo laurai priklausys man ir tik man”.

-2-
  Dar gerokai prieš Kolumbą vienas kupinas jėgų ir noro pasiglemžti svetimų žemių vikingas sykį išprotavo
taip:,, Jei Galilėjus privalės atspėti, kad žemė yra apvali, o ne blyno formos, tai kodėl aš negaliu įsivaizduoti už
jūrų marių nemenką žemyną stūksant? ” Giliai įsitikinęs savo teisumu, jis iškart puolė meistravoti savo papirusi-
nį laivą,, Ra I”  (o kas dabar galėtų paneigti tą faktą, kad mūsų vikingas neiššnipinėjo T. Hejerdalo paslapčių?),
tikėdamasis po kelių mėnesių pušinėjimo jūrų platybėse pasiekti Amerikos krantus.  Bet čia kelionės iškamuoto
apšepėlio laukė gilus nusivylimas.,, Kokia nyki šalis! – nuo širdies nusispjovė jis. – Gimtųjų fiordų čia – nė kva-
po, o ir kariauti nėra su kuo. Laksto, tiesa, kažkokie padidinto kraujospūdžio hipertonikai, kurie, ko gero, miega
paukščių lizduose, nė nemanydami plunksnas iš plaukų išsirankioti. Tik ką tokius užkariavęs peši? Negi tas jųjų
plunksnas? O ką žmonai lauktuvių parvežti? Tie pomidorai – viso labo tik ricinos pakaitalas.  Savo kailiu paty-
riau. Gi bulvių žiedai... Et, kam tie bulvių žiedai, kada žydi rožės?  Lai tie basi plunksnuočiai sau laksto su savo
auksiniais pakabučiais. Ir kur jie rado tokio niekam tikusio metalo? Iš jo netgi kabliuko banginio meškerykočiui
nepasigaminsi – ne metalas, o plastilinas”. Viskuo galutinai nusivylęs, sėdo į savo,, popierinę geldą” ir išsitrenkė
atgalios. O Amerikos atradėju vikingas liko nepripažintas vien todėl, kad grįžęs bijojo žmonai prisipažinti viešė-
jęs kažkokiame ubagyne, kur suvenyru pripažįstamas nuo galvos nuluptas skalpas. Teko iki ausų prisimeluoti su
draugais kraupiai užgėrus, o po to – ir tešlos kočiojimui skirto makačėko iš mylimosios rankų paragauti.


-3-
  -Et, ką ten tie kolumbai su vikingais, - ranka numojo  Australijos aborigenų patento  Amerikos atradimui ša-
lininkai. –  Jų dar nė proseneliai nebuvo gimę,  kai australiečiai su raudonodžiais užmezgė diplomatinius  santy-
kius ir pirmieji pasaulyje pasirašė branduolinio neplatinimo bei taikos ir bendradarbiavimo sutartį,  kurios laiko-
si po šiai dienai.  Netikite? Tuomet pagalvokite, ar matėte kada nors indėną ar aborigeną, vaikščiojančius su ato-
mine bomba? Ir ar yra šie žemynai tarpusavyje kariavę?
Bet grįžkime į istorijos ištakas ir pasekime, kaip vystėsi Australijos – Amerikos santykiai.  Aborigenai, vinimis susikalę plaustą, nusiųsdavo indėnams porą stručio kiaušinių, mainais gaudami po pomidorą ir bulvę.  Kodėl to- kios menkos buvo prekybos apimtys?  Viskas labai paprasta: ant plausto buvo kraunama itin daug,  tačiau alkis labai pakoreguodavo ne tik maisto produktų kiekį, bet ir ekipažo narių skaičių. Užtat iš bado nė vienas nemirė.
  Kodėl aborigenas nebuvo pripažintas Amerikos atradėju? Priežastis labai paprasta: tuo metu Aborigenijoje dar
nebuvo rašto, o kai jo australiečiai buvo išmokinti, jie savo akimis perskaitė, kad atradėjo laurus sau ant sprando
užsikorė kažkoks negirdėtas ir su jais neprekiavęs Kristupas Kolumbas.
 
-o-o-
  Tai kaip iš tikrųjų buvo su ta Amerika? Atrado ją Kolumbas ar ne? Neabejokite – tikrai atrado, nes žemynas nemoka ir negali niekur pasislėpti. Tiesiog Kolumbo metraštininkai tą atradimą užfiksavo pirmieji.  Ir vis dėlto žemynas nebuvo pavadintas Kolumbo vardu. Amerika – tai Amerigo Vespučio, skersai ir išilgai pernaršiusio šį
kontinentą, keliautojo vardas. Tačiau dar prieš tuodu ten apsilankyti galėjo ir turėjo kas tik nori – kad ir čiukčiai su  šunimis. Juk jie tą padaryti lengvai galėjo kirtę ledu padengtą Beringo sąsiaurį. Tiek ten tos kelionės...