po lietaus taip būna

vakar Hagoje teisė pasaulinį tvaną. *

kaip baigės? skaitykit rytojaus naujienas,
o šiandien grafai ir karaliai, ir damos,
ir visko tiek daug, kad jautiesi toks vienas.
ir viskas taip balta, gražiai užlankstyta -
tvarkingos suknelės, nesuteptos rankos,
o seansai ilgi, ten reklamos mažytės,
ir partneriai verslo viens kitą supranta.
ir klausi -  kodėl? argi gali taip būti?
gal vėl revoliucija? spalis? rugsėjis?
gal sąmokslas, gal... tribunolas, gal liūtys.
ei, Nojau, ar kartais nesikaupia vėjas?
ar kartais nesikaupia tvanas po lova?
nors ramūs ir gražūs žinių pranešimai,
kažkas kažką siūlo, vėl perka, parduoda,
taip stebim, kaip kariasi liepoj likimai.
taip stebim, kaip plėšosi lapas be medžio
ir šuo be kepurės, taksistas be plytos,
peizažas švarus - na, nors imk ir sudegink
tą lapą, kuriam jis toksai parašytas.

bet staiga - nevalingai iššauna mintis
ir sutraiško, suplėšo, sumaitoja vaizdą,
ir klaustukai su saule išbrėkšta visi.
vakar Hagoje... et... užgesink mano aistrą.



*žr. vart. aabas