Keliauti. Kas tuo pasakyta?

pelenuota tyla
lyg vingiuotu keliu
pirštai piešia
žodžių gyvates
aš skaičiau ir žinau
kad daugiau negaliu
būti ten kur tavęs nesimato
ir einu
žvakės vaškas vietą pažymi
turbūt tą
kur pasakos būta
žodžiai blaškos ir blaškos net miegant
net sapnuojant Tavo coliukę
tarsi tiltu mano svajonių
ant šakos grįžta žiedas nukritęs
išėjai iš didžiosios Kelionės
į namus
iš svečių
daug palikęs
aš sustoju
ir tyliu
nuo minties iki lūpų
nuo akių
iki pirštų galiukų
tai gerai kad žodžiai
keliauja tikri ir malonūs
tai gerai
kad gyvenimo draugas
kartais būna žodžiai
ne žmonės

Vilnius. Senamiestis. Jaukus kiemelis saulėkaitoje. Andersenui.