Kita mėnulio pusė

Kitoj taurėj sakei atrasim aukso vidurį,
Ir aukso amžius mūsų vakaro likučiuos įkeros,
Tarp mano sienų, tavo balso stygomis,
Mes pūtėm nikotino debesį  bandydami reinkarnuot.

Tu dar nemiręs pavirtai į gyvulį,
O aš tavom akim į padarą beformį ir miglotą.
Pro ūkanas truputį pasiražėm, kilome. Link parduotuvės.
Išjungėm sąmonę, įjungdami autopilotą.

Taip sunkiai, linko kojos, vijos karmos,
Mes susivienijom griausmingoje harmonijoj dainos.
Dar neatsukus pirmo, pylei man į antrą žandą
Ir pats tėškeisi link pasąmonės balos.

Iš jos pakilome laimingi ir nušvitę,
O juk vaikystėj šitaip švitino iš kvarco spindulių.
Jis tarė,  siekiant tobulumo privalome šio to atsisakyti,
Nirvaną šiandien pirksim iš tavų.

Ja vol main guru, semkim iki dugno.
Man be tavęs bevertis amžinybės  pažinimas - nėra kito.
Sugrįžę dribome prie židinio į lotosą.
Ir meditavom brendžiu iki paskutinio lito.

Du mėnesius materijoje augome,
Nesupratau tada kodėl tu  nustebai.
Kuomet  į tavo nuolatinę mantrą - 'būsime'
Aš atsakiau, jog egzistuoju - kitoje mėnulio pusėje.