o to mes nekartojam

kai išeisim pro sniego vartus,
apie mus parašys tavo durys,
tiktai raktas tylės nuolankus,
jis tylės, nes kišenėje guli.
ir šunelis ant ledo paslys,
į palovę pames savo kauksmą,
ir atversim praeiviams duris,
o jie eis ir praeis - nesulauksim.
taip nuo ryto ligi sutemos,
užsikasim vidurnakčio smėliu,
aš tylėsiu, nes sienos tykos,
jos kas naktį vis tyko šešėlių.
aš tylėsiu, tik tu netylėk -
televizijai, radijai - švinta.
jei kava - tai du cukraus įdėk,
jeigu rytas - tai žadink devintą.