II. MOZAIKA [iš serijos ŽAIDIMAI]

Moku žongliruoti lėkštutėmis ir puodeliais, durų rankenomis ir lempomis; sienomis, laiptais, knygų viršeliais, rankomis, kvepalais, parko suoleliais ir balsavimo urnomis, parduotuvių prekystaliais ir pažymėtais talonėliais, pinigais ir skrajutėmis, žurnalais ir vonios čiaupu, muzika ir šuns pavadėliu; ežerais, balomis, debesimis ir batonais, taksi ir televizoriumi. Moku sudėstyti juos į dienas arba valandas, išmesti arba pridėti, padauginti arba padalinti; moku kvepalus susieti su pinigais, talonėlį su krano čiaupu, o balą su rankomis. Moku jausti- bijoti šaligatvio, paliesti turėklą, turėti rankoje kvepiančią gėlę, sloguoti, galvoje jausti skausmą ir nieko aplinkui nebematyti; galiu pradanginti pinigus, sudaužyti lėkštę, užsukti krano čiaupą, padėti telefono ragelį, užrakinti duris, išlupti pianino klavišą ir juo paspringti; moku pamiršti vakar dieną, prarasti rytą ir sulaukti vakaro, išsigąsti nakties ir jaustis tarp visų šių daiktų viena; matyti už daiktų šešėlius ir tuščią erdvę, šaukti ir neišgirsti aido; moku po to vėl sugrąžinti daiktus į jų paviršių. Sugebu jungti duris ir sienas taip, kad jie niekada nesiskirtų, ir tarp jų pasiklysti; moku jungti sapną ir miegą, vandenį ir jo šnarėjimą, arbatą ir cukrų, siūlą ir adatą, laidą ir telefoną, naktį ir baimę, vakarą ir ilgesį, sudužusią taurę ir įniršį, įniršį ir sudužusią taurę. Moku sujungti vienatvę su apatija, o skausmą su liūdesiu ir nemokėti jų išskirti; moku sujungti valandas su cigaretėmis; sugebu matuoti laiką dūmais, kavos puodeliais ir žmonėmis eilėse; knygos lapais, šaligatvių plytelėmis, lempų stulpais, automobilio greičiu, filmo trukme, ilgesio minute ir laimės akimirka. Sugebu jungti daikto paviršių su spalvomis ir garsais, kvapais ir lytėjimo pojūčiais, o taip pat galiu viso to nejusti; moku matyti nematoma, justi nejuntama ir žinoti nežinoma. Moku sujungti daiktus su jausmais, kurių nėra ir kurie dingsta lyg vėjui papūtus; moku nejusti vėjo galvodama, kad tai liūdesys, ir nejusti įsmigusios adatos įsitikinusi, jog tai tik nerimas. Moku baimei suteikti už kampo besislepiančio vagies formą, alkį malšinti maistu, nuovargį televizoriumi ir įsisukti į dėsnių sūkurį; moku paversti nemigą geležiniu įsakymu miegui, o pasivaikščiojimą po miestą- įstatymu vakarui; moku nevėluoti į autobusą ir suspėti į susitikimą, nešiotis reikiamą pinigų sumą ir jų nepritrūkti duonai; sugebu pasisveikinti, kai sutinku kaimynę. Moku daug burtažodžių, labai daug. Nežinau, ką jie reiškia, bet kai ištariu žodį, jis virsta kūnu, kai numetu žirkles, jos susminga į grindis, o kai pažiūriu į upės paviršių, neatskiriu jo nuo veidrodžio; aš žongliruoju daiktais, o jie man nepavaldūs; tai tikri burtai.