Nesusidėvintis

tavo karūna nematoma,
deimantais žėri stikliniais,
taurės pasvirę į vakarus,
gerkim, kol jūros patvinę.
mano balsai jau užkimo,
žodžiais nemoku bendrauti,
bendras tik vakaro rimas,
taurės pasvirę - ragaukim.

vienkiemis tavo - man miestas,
aplink originalios klastotės,
stotys kursuoja tarp tiesių,
ieško taškų, kur nestoti.
mano kalibras - karatais,
šūvių skaičiuoti nesugebu,
gelsta tuščiai pilni lapai,
bėkim bespalviai į rudenį.

mūsų bendravimas - žvilgsniais
į dieną po vieną - be taško.
žodynais nepratęs naudotis,
plati tu nelyg kinų raštas.
ir jei aš nebūčiau apkurtęs,
kelią nupieščiau klaidingą,
lydėčiau tave nakties burtais,
lydėčiau ir jausčiaus turtingas.