... o tie sapnai – į rudenį panašūs.
Liūdnokai jaukūs. Tylintys. Migloti...
Kaip lapais krentančiais – ženklais kažką užrašo.
Ir tebūnie. Tokie. Neiššifruoti...
Keista rudens šviesa... Beržai pro rūką...
Tiktai švytėjimas... Iliuzija, kad švyti...
Ir tau siunčiu save kaip atviruką
Su tais beržais... Gali ir neskaityti...
Nes neskaitau pati... Tiesiog – lai neša
Mane, tave, iliuzijas į naktį
Keisti sapnai, į rudenį panašūs...
Neklausiu – gal mažai. Turės užtekti...