Paimkim už ausų rugpjūtį

Balnosiu vėją, atsikirpsiu dangaus rykštę, 
kad parsiginčiau iš birželio sodų debesis. 
Ir tu, dievorykšte, įjunk spalvas, pakrykštauk!
O ko nulūžęs spindulys rugpjūčiu stebisi?

Ar dienos senstančios žilus šešėlius sėja?
Ar vasara apspango pempės apsivogusios?
Veriu voratinklius širdin, žiūriu – rugsėjis
ant kalno dulkes veria svetimose rogėse!

Paimkim dviese, trise už ausų rugpjūtį,
Ištempkime, kaip gegužinėje armoniką.
Nugirdykim dienas, ilgiau priverskim būti.
Sustokit saulės tos, kai aš buvau šešiolikos!