Kinų kvartalas. Balti piligrimai. (ramybę atneš)

Tylus tapai, Yoši . Bene širšių gertuvėj prisiveisė?
Klausimus prarijai dar nė nežinodamas - teisus buvai, 

Klydo žyniai, baltų piligrimų pavasarį skelbę. Ir mes, Yoši,
Klydom, skyles lupdami, veltui saulę akligatviuos sėjom.

Tamsūs, Yoši, jųjų veidai. Tikėjimai tamsūs, veltui
Moterys kubilus tempė, kempines miroj mirkė -

Juodi jų randai, sakom - rykštės. Po oda įaugusios.
Tyli, Yoši. Nelaukei? Sako, tos skylės, kur kadaise

Jauni dar iškirtom, smalsumo, to nuodo,  širdin pasigavę,
Jau didelės, Yoši, užaugo. Sako, jau kupetos skruzdžių

Iš anapus namus persikėlusios - klydo žyniai, Yoši. Klydo -
Tamsūs tie piligrimai, tarsi velnio lizdus barzdose įsipynę.

Batai suplyšę. Naujus siūlėm - neėmė. Sakė: šitais užgimę
Šitais ir pareisim, kai gyvenimą kulnim užminsim. Matai, Yoši -

Per ryškūs buvo žvaigždėlapiai, kai žyniai kerais smilko, skelbė:
Bus baltaveidžiai, vardų neištarsit, smėlio upėm per šalį tekės,

Ramybę atneš... Nėra. Nesišypso jie, Yoši. Akys tuščios, o smėlio
Plaukuos prisivėlę. Tik plaukuos. Gumulais. Bet ne to aš čia, Yoši,

Žinai, už virvių jie tempias namus:  žemėpačius, lietų. Ir Jūrą.
Girdi, Yoši ----------------Jūrą--------------------------- Neklydo.