Mastermind HazordTamsiausią nakties valandą kažkas mane išplėšė iš saldžios nebūties. Salsvas vasaros nakties kvapas ir žiogų svirpimas pro atidarytą langą sunkėsi į mano kambarį. Mėnuliena kaip kilimas dengė mano kambario grindis ir nuo lovos nuleistos mano kojos atrodė negyvai pilkos. Ant vaiduokliškai nušviesto stalo gulėjo trys tušti lapai, o užuolaida siūbavo be vėjo, lyg kokia antgamtinė jėga būtų ją judinusi.
Ir tada, aš atsiminiau.
Kambarį be durų. Iš stambių, grubiai tašytų akmenų. Su vieninteliu siauru langu, kuris prasidėjo ties lubomis ir baigėsi ties grindimis. Saulėlydis, nutvieskęs nelygias sienas ir lubas man primena kraują. Ir štai - sėdžiu tame grubiame kambaryje, kurio viduryje yra vienas, vienintelis metalinis dubuo, galbūt iš cinko, galbūt iš kokio nors kito metalo, bet man tai nebesvarbu, nes mano gyvenimas dabar vyksta čia ir aš nieko negaliu padaryti, tik stebėti, kaip kasdien silpsta mano jėgos ir noras gyventi. Vakar nuo pirštų man atsiskyrė nagai, ir, įkritę į dubenį, pavirto rožinėmis dulkėmis. Mano vienintelė viltis - beprotybė, kuri, rodos, net nesiruošia pasirodyti. Ironija! būti sugautam ir įkalintam savo paties kūrinių! Jei aš išprotėčiau, man būtų vienas juokas išgriauti šitas primityviai pastatytas sienas, ir lėkti virš miškų, laukų, ežerų ir upių, virš miestų ir kaimų, ir sėti mirtį savo kūriniams, kuriuos sukūriau pagal savo paveikslą. Matyti liepsnų apimtus miškus, miestus, užneštus smelynų, apkartusias upes ir išdžiūvusius ežerus, ir paskutinį mirštantį žmogų, kuris siekia vandens stiklinės, bet ji - per toli... ir juoktis. Juoktis taip, kad drebėtu dangaus sfera, kad visatos pamatai siūbuotų... Bet aš neišprotėsiu... dabar... Aš žiūrėsiu. Žiūrėsiu į saulėlydį, žinodamas, kad man jis turbūt paskutinis, ir...
Jis gulėjo, o mėnesienos apšviestas jo sparnų plunksnas lengvai kedeno šiltas vasaros vėjas. Nuo link lango ištiestos rankos atsiskyrė viena rožinė dulkelė.
...
Pasipurčiau, ir pamačiau, kaip staiga mano kambarį ir miesto gatves užlieja neįtikėtinai stipri šviesa, ir viskas matosi kaip dieną. Mėnulis porai sekundžių tapo saule...
Vidury šviesios nakties mano kambario langus sudrebino mano paties pamišėliškas juokas.
--
Labai atsiprašau skaitytojų, jei kažkur palikau klaidelių - orginalas buvo šveplas (nes parašytas gana seniai, gal prieš du metus).
Eilinį kartą būsiu dėkingas už bet kokią kritiką ir ne kritiką:)
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2004-05-08 15:58
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-17 18:06
jo, mėnuliena čia kiečiausiai:)
na, fantastinis Kūrėjo įsivaizdavimas nėr nieko ypatingo. (apie 'stačiatikius stabmeldžius' geriau patyėlsiu, nes tokius turbūt tik KazE žino:). šiek tiek analogijos galima įžiūrėti su saule. bet problema labai panaši, kaip pirmoj (paskutinėj?) daly: nėr ašies, o kaip pasekmė - nėr ir pusiausvyros. 'truputis alegoriškumo' neblogai, bet tas truputis čia per didelis, kad būtų trupučiu, prieskoniu, antrąja esme, užtat per silpnas, kad būtų pirmąja, - ir varomaja kūrinio jėga. laukiama beprotystė, cinko dubuo, krintantys nagai - visa tai ornamentai. tik piešinio nesimato. aišku, galima pasidžiaugti, kad imamasi bent kiek originalių temų. dėl kalbos... pirma pastraipa - pernelyg 'epitetuota'. Tamsiausią, nakties, saldžios, salsvas, ir t.t., jau nekalbant apie tris sakinius iš eilės akis badantį 'mano'. o šiaip jau tikrai - gaila, kad siužetas toks neartikuliuotas, kad nieko neprisimeni po to;/ Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-10 05:44
Sebastianai, o jei esi stachiatikis stabmeldys? Na del epilogo poto prologo tai yra matyta. Bet, kad butu epilogas prologas, o normaliu skyriu ne ...
Manes neuzkabino, parasyta tikrai skaitomai ir skaitesi lengvai, bet neuzkabino ... tiksliau dabar sedziu ir apart menulienos daugiau nieko nepamenu. Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-09 18:21
Užduosiu labai paprastą klausimą: kas buvote asmeniškai susitikę su Dievu? Reikėtų gerokai pašlifuoti, tačiau skaitosi. Epilogas buvo žymiai geresnis... Beje, man pasidarė įdomu ar čia koks literatūrinis eksperimentas: pirmiau įdedam epilogą, po to - prologą?:)
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-09 09:37
Aną dalį komentavau nepagalvojęs, kad bus tęsinys. Šiaip tai skaičiai eina iš eilės, tad negali pirma būt antra dalis, o po to- pirma. Gerai. Kad šie įvykiai buvo prieš anos dalies įvykius, reikėjo duot pačiam skaitytojui suprast.
Pabaiga šįkart man patiko. Šiek tiek primena vieno rašyko "Šeštąją dieną", bet nieko. Jei galvot, kad čia tikrai Dievas, tai čia prirašyta nesąmonių. Visų pirma, Dievas nematerialus. Todėl čia tikriausiai kažkoks žmogus, kuris įsivaizduoja save Dievo vietoj... Kažkoks pamišėlis. Jis ir taip išprotėjęs. Pakeičiau nuomonę apie kūrinį. Įsidėsiu į mėgstamiausius. :) Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-08 21:50
*mėnuliena
Ir tada, aš atsiminiau - nereikia kablelio labai atsiprašau, bet ir vėl man kyla ciniški klausimai - kas įgrūdo dievą į kažkokią kamerą? jo paties kūriniai? Kaip? Juk jis dievas, ar ne? Nevisagalis matyt. Kodėl jis nieko nesugeba neišprotėjęs? Sąžinė neleidžia? Ar čia šiaip defektas. Tokiu atveju ir pasaulį jis sukūrė išprotėjęs. O, tai daug ką paaiškina :). Nu bet pusė velnio šiaip. Tik gan įdomu jog pirma įdėjai epilogą o tik paskui prologą. Ir šiaip net nežinau, gal viskas geriau būt atrodę jei nebūtum skėlęs į dvi dalis. Nors nežinau... Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-08 20:08
dabar sedziu ir galvoju, man patiko ar ne, jeigu abejoju, reiskias kurinyje kazkas negerai, dabar tereikia rast kas... tuoj as greit
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-08 18:38
Šiaip kūrinys neblogas, priverčia susimąstyti. Tik užkliuvo vienas žodis: sakoma ne Mėnuliena(skamba kaip šaltiena :) ), o mėnesiena.
Blogas komentaras Rodyti?
2004-05-08 17:26
kiek zinau, dievas ne kerstingas, o tik teisingas. o tai, apie ka jis galvoja, tikrai ne teisingumas.. sakyciau, vienintele svajone - kerstas... ir bebrotyste tik jo pasiteisinimas pries savo paties sazine, ar kaip tas dalykas pas dieva vadinasi. ikalinimo ideja man patinka. puikus pavyzdys, kaip zmones(ir ne tik:) tampa savo iprociu ir darbu vergais. juk niekas nebutu pajeges dievo ikalinti, jei jis pats butu norejes (ir sugebejes) likti laisvas.
siaip cia ne kritika, o tik tai, kaip as supratau kurini, arba pamastymai, koks dievas zmogiskas ir kokie mes, zmones esame dieviski:) |
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |