grįžaua dar kertelį pasižiūrėti ,paskaityti. Taip reikia. Kai kūrinys gražus ir mielas. Tada prėjas laiko tarpas leidžia pasižiūrėti kitomis akimis ir ištirti tai, ko nepasimato pirmąjį kartelį:) Ir turiu pripažinti, kad nepabosta ir tris kartus skaityti:) žavingai spindi:) netgi kai „aimanos sūkuriais skleidžias"
hmz... iš pradžių nieko, atrodo, kažko laukiau, tačiau jau tas finalas tik sugaudė... taip nekaip...:) Bet šiaip 3:) (uoj juk mano balai vis tiek nieko nereiškia....)