nebiją mirties keisti
yra keisti
nenumatą nenuregėję
tos implozinės akimirkos
vienatvės nes jos
dar neturi
jie ne miršta bet dvėsta
lyg tepamas sviestas
lyg amžinybė kuri
prieš amžinybę atsipjovė
šypsos vaikas
duona aptrupėjęs
viduriu kraštus ištepęs
į everestą užlipęs
kokią prasmę įgyja
viršūnėse veidrodis
kur esi jau lyginis
lyg ostija